Ekonomisto dr. Romo Lazutkos klausimai

1. Lietuvos poreikiai viešosioms išlaidoms yra panašūs kaip ir bet kurios Europos Sąjungos šalies (panašios valstybės funkcijos – gynyba, viešosios tvarkos palaikymas, švietimas, valstybės administravimas, socialinė apsauga), o pajamos – mažiausios (29 proc. BVP, ES vidurkis – 41 proc.). Dėl to viešasis sektorius degraduoja, nugyvenamas krašto žmogiškasis, socialinis ir moralinis kapitalai. Be jų, išsisėmus ekstensyvios ūkio plėtros galimybėms, ilgainiui sustos ir privataus sektoriaus augimas. Turėdama tik tiek išteklių Lietuva nesusitvarko su sveikatos bei socialinės apsaugos problemomis, šioms sritims skiria du kartus mažesnę BVP dalį negu ES vidurkis (atitinkamai 13 ir 27 proc. BVP), nors sveikatos ir socialinės apsaugos klientų dalis Lietuvos visuomenėje nė kiek ne mažesnė nei vidutiniškai ES (pensinio amžiaus žmonių, vaikų, neįgaliųjų dalis net didesnė, o sergamumas dažnesnis).

• Ką viešųjų finansų srityje darys naujasis Seimas?
• Dažni atsakymai – privatizuoti kai kurias valstybės funkcijas ir mažinti valdymo išlaidas - nekonkretūs? Kokias valstybės funkcijas privatizuos? Kokios bus privatizavimo pasekmės? Kodėl kitos ES šalys neina tokiu keliu, bet išlaiko didelius mokesčius ir net taikstosi su biudžetų deficitais?
• Kokias valdymo tarnybas Seimas mažiau finansuos ir kiek to dėka sutaupys?
• Geriau surinks mokesčius? Iš ko, kaip ir kiek?

2. Lietuvos ūkis nuo 2000 m. labai sparčiai augo, bet tuo pat metu didėjo ir tebedidėja socialinė atskirtis ir nelygybė. Kodėl, kandidatų į Seimą nuomone, tai vyksta? Ką jie darys? Kokiais ištekliais? Kokiais metodais?

3. Niekas atvirai nepasisako prieš pilietinės visuomenės svarbą gerinant demokratijos kokybę. Veikia įvairioms visuomenės grupėms ir sluoksniams (neįgaliesiems, moterims, tautinėms mažumoms, samdomiems darbuotojams ir kitiems) atstovaujančios organizacijos. Prie valdžios institucijų sukurta daug įvairių tarybų, į kurias įtraukti šių organizacijų atstovai. Tačiau tose tarybose vykstančių diskusijų negirdi visuomenė, žiniasklaida jomis nesidomi, nes nebūna rimtų ginčų tarp skirtingus interesus atstovaujančių organizacijų ir valdžios žmonių. Ministerijos, finansuodamos tokių organizacijų projektus, jas ,,papirkinėja“. Organizacijų lyderiai neretai susigyvena su aukštąja biurokratija, dažnai dėl įgytų ,,naudingų“ ryšių su valdžia yra tapę lyderiais ,,iki gyvos galvos“. Visa tai rodo sovietinės butaforinės demokratijos restauraciją, kai pvz., profesinės sąjungos ir neįgaliųjų organizacijos buvo paverstos valstybinėmis institucijomis. Kaip naujieji Seimo nariai įsivaizduoja perėjimą nuo procedūrinės į turininę demokratiją? Ką darys naujasis Seimas? Kaip darys?

4. Lietuvoje nėra profesionalaus nepriklausomo ekonominio gyvenimo monitoringo. Nepriklausomais, bent kai kuriais atvejais, galėtume laikyti žiniasklaidos pranešimus. Tačiau jie neprofesionalūs, o jeigu ir perduoda profesionalų nuomonę, ši paprastai atspindi stiprių, bet siaurų grupių interesus. Be valdžios institucijų (Finansų, Ūkio ir kitų ministerijų bei Lietuvos banko) pagrindiniai informacijos šaltiniai - Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir komercinių bankų ekspertai. Jie finansuojami verslo ir atstovauja verslui, o komercinių bankų ekspertai - tik vienai verslo šakai. Kitos, vidutinio ir smulkaus verslo, interesų grupės (profesinės sąjungos, vartotojų organizacijos ir kt.) nepajėgios išlaikyti profesionalių analitikų. Universitetuose ekonomikos dėstytojai ir tyrėjai apkrauti pedagoginiu darbu, dėl menko mokslo valstybinio finansavimo ir mažų algų dirba privačiose institucijose, todėl dažnai neturi nei laiko nei intereso ne tik skelbti nuomonę aktualiais ekonominiais klausimais, bet ir imtis neužsakomų tyrimų. Visa tai lemia, kad valstybės ekonominė ir socialinė politika stumiama dalies interesų grupių ir jų formuojamos viešosios nuomonės įtakon. Bet kokia valdžia liks dalies interesų grupių įkalinta, jei valstybėje neatsiras laisvos ekonominių idėjų cirkuliacijos. Kitokių idėjų sklaida, viešos diskusijos taip pat svarbios. Deja, jų nepakanka. Kita vertus, iki galo jas suvaržyti nėra tokio stipraus finansinio intereso.

Ką naujojo Seimo politikai priešpastatys vienpusiškos, suinteresuotų verslo institucijų informacijos sklaidai? Kaip šie politikai sustiprins vartotojams, darbuotojams ir kitoms menkai organizuotoms grupėms naudingų ekonominių idėjų sklaidą, viešų diskusijų profesionalumą, visuomenės, tarp jos ir pačių politikų, ekonominį švietimą?