Mokytojo Antano Banio klausimai

1. Girdžiu dejuojant, kad švietimui vis trūksta pinigų ir tuo pačiu metu daug materialios paramos jaunimui yra teikiama nemokamai: nemokamas maitinimas, pinigai pasirengimui mokyklai, pavežėjimas ir t.t. Esu įsitikinęs, kad jaunimui padėti reikia ir kartu siūlau atsisakyti praktikos, kai skiriant tą paramą iš vis nekreipiama dėmesio į mokinio elgesį, pastangas mokytis. Ar nebūtų tikslinga skiriant paramą į visa tai atsižvelgti, įteisinti atvejus, kai parama mokiniams būtų sustabdyta ar iš vis panaikinta?

2. Mano pažįstamas, per metus uždirbantis tūkstančius, gyrėsi, jog jo vaikai taip pat maitinami nemokamai. Paklausus, ar ir toliau būtų taip, jei mokiniams būtų skiriamas ne nemokamas maitinimas, o beprocentinis kreditas, nedvejodamas atsakė: “Ne”. Tad ar nereikėtų Lietuvoje mokiniams teikti paramą nemokamais kreditais? Ar taip skiriama parama nebūtų racionalesnė?

3. Visi mokytojai sutiks, kad pratybų sąsiuviniai, skirti mokinių ugdymui, yra reikalingi. Tačiau mokiniai ir jų tėvai pasisako prieš pratybų sąsiuvinius, aiškindami, kad jiems neturi pinigų. Ar nevertėtų teisės aktais įpareigoti tėvus aprūpinti vaikus visu tuo, ko reikia mokymuisi mokykloje? O gal sąsiuviniais ir kita mokymuisi reikalinga medžiaga valstybė turėtų aprūpinti mokinius centralizuotai?

Pagarbiai,
mokytojas Antanas Banys, Upyna, Šilalės rajonas