Gydytoja V. Kiguolienė: „Visuomenės pažanga yra paremta gera sveikata“

2008-09-24

Sveikatos problemos svarba

Lietuvos nacionalinės sveikatos politikos formavimas prasidėjo, kai Lietuvos gydytojų sąjungos atkuriamasis suvažiavimas medicinos visuomenę įpareigojo parengti naują nacionalinę sveikatos koncepciją.

VII Lietuvos gydytojų suvažiavimas priėmė Lietuvos nacionalinę sveikatos koncepciją, kurią 1991 m. spalio 30 d. patvirtino Lietuvos Respublikos Aukščiausioji taryba – Atkuriamasis seimas. Ji tapo pagrindiniu dokumentu, žyminčiu Lietuvos sveikatos sistemos ateities gaires.

Koncepcijoje numatyta tausoti bei stiprinti Lietuvos žmonių sveikatą, imtis ligų profilaktikos, pirminės sveikatos priežiūros plėtros bendroje sveikatos priežiūros sistemoje, pertvarkyti sveikatos priežiūros specialistų rengimą pagal Europos Sąjungos standartus.

Nacionalinėje sveikatos koncepcijoje aptarta sveikatos politika, sveikatos socialinės garantijos, „sveikatos visiems“ strategija, sveikatos ir jos apsaugos valstybinis reguliavimas, sveikatos sistemos valdymas, sveikatos įstaigų struktūra ir jų veiklos sritys, sveikatos apsaugos personalo klausimai, medicinos ir farmacijos mokslo pažanga, sveikatos apsaugos ekonomika (finansavimas), sveikatos apsaugos materialinis–techninis aprūpinimas, koncepcijos įgyvendinimo prielaidos.

Sveikatos sistemos raida, besiremianti rimtu moksliniu pagrindu bei tarptautine patirtimi, imta orientuoti į ateitį. Nacionalinės sveikatos politikos konferencija iškėlė uždavinį parengti ir įgyvendinti Lietuvos sveikatos programą.
1998 m. liepą Lietuvos Seimas patvirtino Lietuvos sveikatos programą.

Programoje įvertinta Lietuvos demografinė situacija iki 1997 m. Programos tikslai: gyventojų mirtingumo mažinimas ir vidutinės gyvenimo trukmės ilginimas, sveikatos santykių teisumas, gyvenimo kokybės pagerinimas. Programoje siekiami sveikatos lygio rodikliai: iki 2010 m. mažinti gyventojų mirtingumą ir ilginti vidutinę gyvenimo trukmę, mažinant mirtingumą nuo pagrindinių priežasčių, t.y. nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų, širdies bei kraujagyslių ligų, piktybinių navikų:

1) sumažinti mirtingumą nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų 30 proc.;
2) sumažinti jaunesnių nei 65 metų gyventojų mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei piktybinių navikų 15 proc.;
3) prailginti Lietuvos gyventojų vidutinę gyvenimo trukmę iki 73 metų.

Programoje numatytas kūdikių mirtingumo sumažinimas. Taip pat numatyti specialieji tikslai siekiant pagerinti sveikatos lygio rodiklius. Joje taip pat numatyti pagrindiniai integruoti poveikio būdai – sveika gyvensena, aplinkos kokybės gerinimas, tinkama sveikatos priežiūra, sveikatos priežiūros finansavimas, sveikatos programos monitoringas.

Lietuvos sveikatos programa buvo gerai įvertinta tarptautiniu mastu.

Įstojusi į ES Lietuva turėtų remtis ES nuostata: „Gera sveikata visiems – ES žvilgsnis į ateitį“. ES šalys suvokia gerą sveikatą kaip klestinčios modernios visuomenės neatskiriamą dalį. Modernios visuomenės progresas yra paremtas gera sveikata – ilgesniu, sveikesniu, produktyvesniu žmonių gyvenimu.

ES šalių senbuvių žmonių sveikata yra geresnė nei kada nors anksčiau, bet išryškėjo dideli sveikatos netolygumai tarp atskirų ES narių. Gyvenimo trukmė tarp ES vyrų svyruoja nuo 64-77 metų, plaučių vėžio sergamumo rodiklis 5 kartus svyruoja tarp įvairių šalių, o tuberkuliozės net 17 kartų. Keliamas klausimas: ar mes galime leisti tokiems nevienodumams egzistuoti bendrame kontekste? Gera sveikata turi tapti esmine ES politikos veiklos kryptimi.

Europa vis labiau kenčia nuo ligų, susijusių su gyvenimo būdu – pvz., dėl nesubalansuoto maisto, fizinio pasyvumo, nutukimo, rūkymo, narkotikų ir alkoholio vartojimo. Tai reiškia, kad Europos piliečių sveikata labiausiai nulemta individualių žmogaus pasirinkimų – ką ir kaip jie valgo, geria ar daro.

Europos gyventojų pasirinkimai priklauso nuo daugybės faktorių, pradedant jų žiniomis ir jų gaunama informacija ir baigiant socioekonominiais veiksniais. Europos gyventojai turi gauti vartotojui pritaikytą informaciją apie tai, kaip išlikti geros sveikatos, ir apie tai, kaip žmogaus gyvenimo būdas paveikia sveikatą. Kai jie suserga, jie turi gauti patikimą informaciją apie savo padėtį ir galimus gydymo būdus tam, kad galėtų priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Pasiekti, kad žmonės sugebėtų tinkamai pasirinkti, yra labai svarbu.

Sveikatos apsauga ir sveikatos sistema yra visų ES šalių atsakomybės dalykas. Šalys narės turi nuspręsti, kaip tvarkyti sveikatos apsaugos sistemą, kokia biudžeto dalis turi būti paskirta sveikatai, kokie vaistai kompensuojami, kokios technologijos naudojamos. Šalys narės susiduria su svarbiais iššūkiais: poreikiu suteikti vienodas galimybes gauti visapusišką sveikatos priežiūrą, patenkinti vis augančius ligonio lūkesčius, taip pat investuoti į naujus gydymo būdus, pakelti bendrą sveikatos priežiūros lygį. Vienas iš iššūkių – tam tikras spaudimas sveikatos priežiūros sektoriui iš senstančios visuomenės dalies.

ES uždavinys yra apsaugoti savo piliečių sveikatą skatinant bendradarbiavimą, paverčiant sveikatą vyraujančia tema ES politikoje ir informuojant savo piliečius apie veikėjus šioje srityje.

Svarbiausias būdas užtikrinant sveikatą – tai bendradarbiavimas tarp regioninių, nacionalinių sveikatos priežiūros organizacijų, skirtingų valdžios lygių ir pilietinės visuomenės.

ES vaidmuo - padėti veikėjams pasidalyti žiniomis ir susivienyti.

Vienas iš pagrindinių tikslų - remti pacientų organizacijų bendravimą sukuriant ES sveikatingumo portalą (internetinius vartus į informaciją apie sveikatą). Strategijos šiam tikslui pasiekti turi būti paverstos tam tikrais konkrečiais pajėgumais ir oficialiais pareiškimais. Ilgainiui toks bendravimas gali sukurti solidžią, įrodymais pagrįstą sveikatos vadybos bazę ir padidinti sveikatos apsaugos sistemos ES efektyvumą ir produktyvumą.

Sveikata yra susijusi su ekonominiu augimu ir jo palaikymu. Įrodyta, kad investavimas į sveiktos priežiūros sektorių duoda reikšmingos naudos ekonomikai. Pasak PSO, 10 proc. padidėjęs išgyvenimo vidurkis pakels ekonomikos augimą 0,35 proc. per metus. Kita vertus, prasta sveikata yra sunki finansinė našta šaliai. Ta ligų našta laikui bėgant reikalauja vis didesnių išlaidų gydymui, darbuotojų pakeitimui darbe. Ūkis tampa mažiau produktyvumas dėl ankstyvo išėjimo į pensiją. Kiekvienas sveikatai išleistas euras galėtų sąlygoti didesnę individo gerovę ir ES ekonominį konkurencingumą

Kitas būdas teisingai išleisti pinigus yra susikoncentruoti ties ligų prevencija. Europa vis labiau kenčia nuo ligų, sąlygotų gyvenimo būdo, pavyzdžiui, persivalgymo, tabako vartojimo, kitaip tariant, veiksnių, kurių galima išvengti. Vien ES beveik 10 proc. nedarbingumo nulemia prasta mityba (4.5 proc.), persivalgymas (3,7 proc.) arba fizinio aktyvumo stoka (1,4 proc.). Ilgalaikės investicijos į profilaktiką leistų ateityje sutaupyti gydymo išlaidas.

Per pastaruosius keletą metų ES pasiekė pažangos tokiose srityse kaip tabako kontrolė, farmacija, kraujo, audinių ir ląstelių saugumas, pacientų mobilumas ir kooperacija tarp sveikatos sektorių. Atėjo laikas padaryti sveikatos priežiūrą esmine sritimi ES veiklos strategijoje. Norėdama padėti žmonėms išsaugoti gerą sveikatą, ES turi savo veiklą nukreipti į žmonių elgsenos, socialinius, aplinkos sąlygojamus faktorius. Tam reikia turėti efektyvią sveikatos poveikio įvertinimo sistemą.

Lietuvos sveikatos politika

Jos tikslas turėtų būti - skatinti investicijas į sveikatą, ligų profilaktiką, kokybišką bei prieinamą sveikatos priežiūrą visiems Lietuvos gyventojams. Sveikata priklauso nuo gyvensenos, aplinkos, genetikos ir sveikatos priežiūros.

Esama padėtis.

Svarbiausi gyvensenos rodikliai negerėja nuo 1994 m.: didėja rūkančių, nutukusių, turinčių antsvorį, padidėjusį kraujospūdį, cholesterolio kiekį, išaugo fiziškai neaktyvių skaičius. Lėtinių ligų gydymui išleidžiama didžioji sveikatos draudimo lėšų dalis. Mirtingumo nuo pagydomų ligų mažėjimas, didėjant mirtingumui nuo išvengiamų ligų, leidžia teigti, kad ligų, ypač lėtinių, profilaktika neveiksminga. Negerėja vaikų sveikata ir gyvensenos įpročiai.

Aplinkos įtakos sveikatai tyrimų Lietuvoje nepakanka, kaip ir veiksmingų sprendimų šioje srityje įrodymų. Sunkių ligų genetinės rizikos tyrimai, jų prieinamumas taip pat yra riboti.

Apmokėjimo modelis neskatina veiksmingo darbo. Nėra ryšio tarp asmens sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatų priežiūros centrų. Įstaigų restruktūrizacija pradėta, bet nesusieta su žmogiškųjų išteklių planavimu, neįvertinta ekonominiu aspektu. Sveikatos reforma vyksta vangiai: žemi paslaugų įkainiai, menka infrastruktūra, katastrofiškas kvalifikuotų kadrų nutekėjimas į kitas ES šalis, sveikatos paslaugas teikiančių asmenų ir įstaigų vertinimo ir savivertės smukimas. Realiai neveikia įstaigų akreditavimo sistema, kuri paspartintų restruktūrizacijos eigą.

Privačioms ir valstybinėms įstaigoms nesudarytos vienodos veiklos sąlygos, daug kur maišomi valstybiniai ir asmeniniai interesai. Privačios sveikatos priežiūros įstaigos vengia profilaktinio darbo, neatlieka reikalingų tyrimų, vengia teikti paslaugas seniems ir ligotiems pacientams, neretai apmokėjimas už darbą mažose privačiose įstaigose žymiai mažesnis už dirbančiųjų valstybinėse įstaigose.

Prasti sveikatos rodikliai: didėja mirtingumas ir trumpėja gyvenimo trukmė. Mirtingumas nuo lėtinių neinfekcinių ligų, nelaimingų atsitikimų, traumų bei vėžio žymiai didesnis nei ES šalyse. Pagal savižudybių skaičių Lietuva vis dar pirmauja Europoje

Didėja miesto ir kaimo gyventojų sveikatos skirtumai. Didėja sergamumas AIDS ir infekuotųjų ŽIV skaičius.

Prielaidos sveikai gyvensenai ir ligų profilaktikai kuriamos nepateisinamai lėtai, didžioji sveikatai skiriamų lėšų dalis išleidžiama ligoms gydyti.

Lyginant 1990-uosius ir 2004 metus, gyventojų skaičius sumažėjo 257 tūkst. Lyginant 2004-uosius ir 2007 metus, gyventojų skaičius sumažėjo 500 tūkst. Pensinio amžiaus žmonės sudaro per 23 proc. visų gyventojų. Virš 100 000 jaunuolių nuo 15 iki 19 metų turi tik pradinį išsilavinimą. Susikūrusios šeimos netvirtos, nes 65 proc. santuokų išyra. Skurdas ir žemas pragyvenimo lygis įtakoja savižudybių skaičių. Gyventojai katastrofiškai senėja: senėjimo indeksas (60 metų ir vyresnių asmenų skaičius, tenkantis 100 vaikų iki 15 m.) pasiekė 119.

Skurstančiose šeimose, auginančiose 3 ir daugiau vaikų, gyvena virš 30 proc. gyventojų. Kaime žemiau skurdo ribos 2005 m., kaip ir 2003 m., gyveno per 27 proc.

2003 m. žemiau skurdo ribos (312 Lt. per mėn. vienam vartotojui) gyveno 550 tūkst. gyventojų.

Sprendimai dėl sveikatos sistemos tobulinimo priimami vadovaujantis ne mokslu pagrįstais argumentais, bet siaurais instituciniais interesais.

Reforma vyksta vangiai, ja nepatenkinti tiek gyventojai, tiek sveikatos paslaugas teikiantys asmenys. Keičiantis politinėms valdžioms, neužtikrinamas reformos tęstinumas.

Nekintant valstybės skiriamų lėšų sveikatos apsaugai kiekiui, išlaidos sveikatos paslaugoms didėja gyventojų sąskaita.

Sveikatos problemos sprendžiamos tik sveikatos sektoriaus pastangomis, menkai plėtojant bendradarbiavimą su kitais sveikatą įtakojančiais sektoriais.

Siūlomos nuostatos sveikatos srityje:

Sveikatos priežiūra – rinkos dalis.

Asmens sveikatos priežiūros paslaugos (medicininės paslaugos) turi savo kainą ir ta kaina turi būti reali. Medicinos paslaugų įkainis turi būti ne mažesnis už savikainą.

Paslaugų prieinamumo, tinkamumo užtikrinimo problemos yra sukeltos socialinių netolygumų. Tai ne sveikatos priežiūros, bet savivaldos institucijų, socialinių paslaugų sferos sritis.

Reikėtų:

Sveikatos priežiūrai skirti ne mažiau kaip 5 proc. nuo BVP;
Aiškiai įvardyti, kokia šių procentų dalis skirtina visuomenės sveikatai ir jau sergančiųjų gydymui. Būtina atskirti lėšas, skiriamas ligų prevencijai, sveikatos ugdymui, palaikymui ir stiprinimui ir jau sergančiųjų gydymui;
Įteisinti „paciento krepšelį“ – lėšų ir paslaugų minimumą, kurį valstybė privalo užtikrinti kiekvienam piliečiui;
Įteisinti atsakomybę už savo sveikatą per draudimo įstatymus ir mokesčių lengvatas - taip skatinti pacientus laikytis sveikatą palaikančių, tausojančių ir ugdančių gyvensenos ir elgesio principų;
Sustabdyti Paciento teisės ir žalos atlyginimo įstatymo veikimą tol, kol nebus sukurtas atitinkamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir medikų draudimo įstatymas;
Griežtai bausti už privačių paslaugų teikimą valstybinėje darbo vietoje, jei nenurodomos gautos pajamos ir nemokami mokesčiai valstybei;
Padidinti sveikatos apsaugos finansavimą nustatant realų paslaugos įkainį;
Patobulinti poliklinikų, ambulatorijų ir ligoninių veiklą bei užtikrinti reikiamą medicinos paslaugų kokybę, teikti prioritetą ligų profilaktikai;
Užtikrinti minimalių kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą visiems Lietuvos gyventojams, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties ir gyvenamosios vietos;
Gerinti ligonių aprūpinimą kokybiškais, efektyviais ir įperkamais vaistais;
Peržiūrėti vaistų kompensavimo tvarką, atsisakant gydytojų darbui nebūdingų ir primestų buhalterinės apskaitos ir kitų panašių funkcijų;
Užtikrinti visuotiną nemokamą stomatologinių ligų profilaktiką visiems ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams;
Išplėsti slaugos ir palaikomojo gydymo įstaigų tinklą;
Pasiekti, kad vidutinis sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokestis būtų ne mažesnis nei šalies vidutinis darbo užmokestis.

Sprendimo būdai:

stiprinti gyventojų sveikatą ir organizuoti veiksmingą ligų profilaktiką;
siekti pacientų gerovės juos informuojant ir skatinant dalyvauti ir vertinti sveikatos sistemą;
tobulinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą bei užtikrinti aukštos kvalifikacijos priežiūros specialistų skaičių.

Poveikio priemonės stiprinant gyventojų sveikatą:

šalies ūkio plėtrą ir aplinkos apsaugą reglamentuojančius įstatymus derinti su sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo prioritetais;
skatinti sveiką gyvenseną politinėmis, ekonominėmis, socialinėmis priemonėmis;
patobulinti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir vertinimo sistemą, sukuriant bendrą asmens ir visuomenės sveikatos paslaugų teikimo modelį pirminės sveikatos priežiūros grandyje;
užtikrinti lėtinių neinfekcinių ligų, ypač onkologinių, ankstyvą diagnostiką ir veiksmingą gydymą, parengti tokių ligonių mokymo programas pirminės sveikatos priežiūros grandyje;
skatinti palankią individui socialinę aplinką, telkti įvairius sektorius ir stiprinti jų sąveiką ŽIV, AIDS ir narkomanijos kontrolės srityje;
panaudoti ekonominius svertus, skatinančius sveikatą stiprinančios veiklos plėtrą, taikyti mokesčių ir kreditavimo lengvatas, garantuoti fizinio aktyvumo laisvalaikio vietų prieinamumą visoms visuomenės grupėms.

Poveikio priemonės informuojant pacientus ir skatinant dalyvauti sveikatos sistemos vertinime:

skatinti NVO aktyviau dalyvauti sprendžiant sveikatos klausimus;
teikti prieinamą informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigų teikiamas paslaugas, jų veiklos rodiklius;
įdiegti elektroninę sveikatos kortelę, sukurti prielaidas elektroninio recepto sistemos įgyvendinimui;
poįstatyminiais aktais užtikrinti pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo funkcionavimą, įtvirtinti sveikatos priežiūros įstaigų prievolę drausti savo civilinę atsakomybę;
bendradarbiauti su socialinės apsaugos sektoriumi mažinant socialinius ir ekonominius sveikatos ir jos priežiūros skirtumus;
skatinti savanorišką sveikatos draudimą nustatant konkrečias papildomas paslaugas, kurias gaus pacientai apsidraudę savanorišku sveikatos draudimu.

Poveikio priemonės tobulinant asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) veiklą:

didinti sveikatos priežiūros finansavimą atsižvelgiant į valstybės biudžeto didėjimą;
spartinti ASPĮ restruktūrizaciją tam planuojant specialistų poreikį;
pasiekti, kad vidutinis sveikatos priežiūros (SP) specialistų darbo užmokestis būtų ne mažesnis nei vidutinis šalies darbo užmokestis;
galutinai atskirti pirminio ir antrinio lygio ambulatorines paslaugas;
skatinti ambulatorinių diagnostikos centrų steigimą;
pakeisti apmokėjimo tvarką pirminiame lygyje įvedant apmokėjimą už paslaugas ir realų įkainį;
finansiškai skatinti PSP tinklo paslaugų plėtrą pirminiame lygmenyje, pritraukiant VSP specialistus, socialinius darbuotojus, plėsti bendruomenės slaugą;
įteisinti priemokas privačiame sektoriuje;
PSP infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse, finansiškai skatinant šeimos gydytojus (bendros praktikos gydytojus) ten dirbti;
remiantis įrodymais pagrįsta medicina peržiūrėti diagnostikos ir gydymo metodus;
padidinti SP paslaugų įkainius tam panaudojant investicinių programų lėšas;
naudojant įstaigų renovacijai numatytus struktūrinius fondus ne deklaratyviai, bet realiai pirmenybę teikti PSP;
SP specialistų kvalifikacijos kėlimo išlaidas įtraukti į SP paslaugų įkainius;
koncentruoti aukštomis technologijomis paremtas sudėtingas SP paslaugas;
plėtoti informacines technologijas įtraukiant verslo struktūras;

Poveikio priemonių priimtinumas, pagrįstumas:

remiantis įrodymais pagrįsta medicina pakeisti vaistų registravimo tvarką;
tobulinti vaistų didmeninės kainodaros sistemą;
vienodų vaistų grupėje medikamentus kompensuoti pagal toje grupėje pigiausio vaisto kainą;
skatinti Lietuvos farmacijos pramonę;
plėtoti slaugos ir palaikomojo gydymo įstaigų tinklą;
skatinti bendruomenių slaugos namų kūrimą;
diferencijuoti slaugos paslaugų įkainius;
plėtoti slaugos paslaugas namuose;
įteisinti slaugos paslaugas ir jų įkainius;
skatinti ambulatorinių sveikatą grąžinamojo gydymo paslaugų plėtrą;
šeimos gydytojo komandą išplėsti pagal išsivysčiusių ES šalių patirtį.

LITERATŪRA
1. Lietuvos sveikatos programa. Vilnius 1998
2. Nacionalinė sveikatos koncepcija. Vilnius, 1991
3. Sveikatos ir vartotojų apsaugos ES komisarų metiniai pranešimai
4. David Byrn pranešimas „Gerą sveikatą visiems- ES žvilgsnis į ateitį“. Briuselis, 2004
5. Metinių NST pranešimų medžiaga